Žmogus kiekvieną akimirką ką nors veikia ir, net to nesuvokdamas, yra atsakingas už to veiksmo pasekmes. Už savo minčių pasekmes esme atsakingi net tada, kai sėdime ant upės kranto ir žvelgiame į tekantį vandenį…. Ir taip yra todėl, kad ne tik mes, bet kiekviena gyva būtybė, yra pavaldi visuotiniam priežasties ir pasekmės dėsniui – karmos dėsniui. Karma dažnai suvokiama kaip bausmė… Bet tai nėra bausmė. Karma yra priemonė žmogaus dvasiai lavinti, t.y. mokymo sistema (nuo pradinės iki aukštosios). Sakoma, kad net angelai pavydi žmogui galimybės eiti šiuos mokslus įsikūnijus žemėje. Kaip sužinoti, kokias pamokas turime išmokti ir kodėl mums nutinka keisti dalykai, kodėl kartais persekioja nesėkmės????
Atsakymus galima rasti „Dešimties kūnų sistemoje“, Sakraliojoje Tantrinėje numerologijoje, kurią pasauliui atskleidė Yogi Bhajan. Tai yra labai vientisa ir harmoninga sistema. Kai žmogus sėkmingai veikia per visus dešimt kūnų, jis sukuria sėkmingą žmogaus augimo modelį. Žmogaus gimimo skaičius – sakralus kodas, kuriame yra užuominos, kaip atkurti ryšį su savo siela, kur rasti atsakymus į daugelį mus kankinančių klausimų: kodėl aš čia, ką aš čia turiu nuveikti?…
Skaičių mokslas atskleidžia visatos subtiliosios būties slėpinius. Tantrinės numerologijos žinios padeda žmogui šiek tiek daugiau save suprasti, padeda pažvelgti į savo stipriąsias ir silpnąsias puses, sukuria galimybę save tobulinti. Seminaro metu pabandysime pažvelgti į tai, kaip skaičiai, esantys mūsų gimimo datoje, atspindi giliąją mūsų esmę, išmoksime kitaip pažvelgti į problemas, atsirandančias mūsų gyvenime, pamatysime, kas mums yra duota kaip talentas, dovana. Skaičių išminties dėka turėsite galimybę suvokti savo tikruosius išteklius, savo potencialo aukščiausios realizacijos strategiją ir taktiką, svarbiausius savo gyvenimo iššūkius ir suprasti kaip juos galite įveikti siekdami pilnatvės ir harmonijos. Jūsų artimųjų gimimo datų trumpa analizė atskleis paslaptį, kodėl esate kartu, kodėl priklausote tai pačiai giminei, ir kur slypi jūsų santykių harmonija.
Plačiau apie Karmą (ištraukos iš Gyvenimo Etikos Universiteto paskaitos).
„Karmos” termino traktavimas.
Vis dažniau ir dažniau mūsų kalboje, knygose, masinėse informacijos priemonėse sutinkamas žodis „karma”. Daugumoje atvejų jis naudojamas kaip lemties, likimo sinonimas ir asocijuojasi su budizmo religija, iš kur, kaip manoma, šis terminas pas mus atėjo. Jei mums atsitinka kažkas blogo, mes sakome: „Bloga karma”. Rečiau karmos supratimas asocijuojamas su Visatos Įstatymu.
„Jeigu Karmos Įstatymo ir atpildo Įstatymo žinojimas būtų paplitęs tarp Žemės žmonių, ypač tarp jaunimo, tai būtų galima užkirsti kelią daugeliui žmonių poelgių, kuriuos jie padaro dėl savo neišmanymo. Karmos Įstatymo žinojimas yra pirmas žingsnis, būtinas bet kuriam individui, kad nedarytų nuodėmių ir elgtųsi savo gyvenime vadovaudamasis Dieviškaisiais principais. Todėl kiekvieno iš jūsų pagrindinė užduotis artimiausiu metu bus kaip galima daugiau žmonių supažindinti su karmos ar atpildo Įstatymais. Ir pats geriausias pamokymas bus jūsų asmeninis pavyzdys, kurį parodysite savo vaikui, savo šeimai, savo kolegoms darbe”. (3).
Kokią gi tikrąją reikšmę turi ši sąvoka?
Kreipkimės į žodynus.
Vikipedija praneša: „Karma Kamma(skr. कर्म, pali kamma – „priežastis-pasekmė, atpildas”, taip pat „darbas, veikla, kūrinys”) – vienas iš pagrindinių sampratų Indijos religijose ir filosofijoje, visatos priežasties-pasekmės įstatymas, pagal kurį teisuoliški arba nuodėmingi žmogaus darbai nelemia jo likimą, jo patiriamas kančias ir pasitenkinimus. Karma yra priežasties-pasekmės eilės, vadinamos sansara(1), pagrinde, daugiausiai naudojama supratimui ryšių, išeinančių už vieno įsikūnijimo rėmų. <…> Karmos Įstatymas realizuoja žmogaus veiksmų pasekmes, ir teigiamo, ir neigiamo pobūdžio, ir, tokiu būdu, daro žmogų atsakingą už savo gyvenimą, už visas tas kančias ir pasitenkinimus, kuriuos jis jam atneša Karmos Įstatymo poveikis apima ir buvusius, ir būsimus žmogaus gyvenimus” (5).
Truputį kitoks Karmos apibrėžimas duodamas Teosofiniame J. P. Blavatskajos žodyne: „Karma (skr.). fiziškai – veiksmas; metafiziškai – Atpildo Įstatymas – priežasties ir pasekmės Įstatymas arba Moralinis Priežastingumas…, nei baudžia, nei apdovanoja, jis yra paprasčiausiai vienas Visuotinis Įstatymas, neklystamai ir, taip sakant, aklai nukreipiantis kitus įstatymus, kuriančius tam tikrus rezultatus pagal juos atitinkančias priežastingumo linijas. Kai Budizmas moko, kad „yra tas dvasinis grūdas (kiekvienos būtybės), kuris vienintelis pergyvena mirtį ir išsisaugo persikeliant”, arba persikūnijant, tai šitai paprasčiausiai reiškia, kad po kiekvienos Asmenybės nelieka nieko, išskyrus jo sukurtų priežasčių:, priežasčių, kurių esmė nežūstančios, t.y. kurių neįmanoma pašalinti iš Visatos, kol jos nepakeistos savo teisėtomis pasekmėmis ir, taip sakant, jų nenuplautos, ir tokios priežastys – jei jas pagimdžiusi asmenybė per gyvenimą jų neatmokėjo atitinkamomis pasekmėmis – seks persikūnijusiam Ego iš paskos ir užklups jį sekančiame gyvenime, kol visiškai nebus nustatyta harmonija tarp pasekmių ir priežasčių”.(6). Karma turi „veiksmo” arba „veiklos” reikšmę, kitaip šis Įstatymas traktuojamas kaip priežasties ir veiklos rezultato bei jos pasekmių Įstatymas. Svarbu pažymėti, kad Karma – tai ne likimas ar lemtis. Egzistuoja laisvos valios Įstatymas ir kiekvienas žmogus, veikdamas pagal savo laisvą valią, pats kuria savo likimą. Pagal Vedas, jei mes sėjame gėrį – mes gėrį ir gausime; jei mes sėjame blogį – blogį ir gausime. Karma savimi išreiškia visumą visų jūsų veiksmų ir jų pasekmių kaip šitame, taip ir buvusiuose įsikūnijimuose, kurie lemia mūsų ateitį. Laikoma, kad karmos poveikį galima įveikti veiklos pagalba, kuri neprisirišusi prie šios veiklos vaisių. (5) Karmos supratimas savo šaknimis nueina į ankstyvąsias Upanišadas[2], pagal kurias visos gyvos būtybės neša atsakomybę už savo karmą – savo veiksmus ir jų pasekmes – ir už savo išsilaisvinimą iš gimimo ir mirčių, t.y. sansaros, gyvenimo rato. Jeigu norime pasiekti kažkokių asmeninių tikslų, tai mes esame veikiami karmos ir surišame save su ja. Upanišados laiko, kad atsilaisvinti nuo karmos galime tik socialinio tarnavimo keliu, atlikdami nesavanaudiškus veiksmus. Knygoje „Indų filosofija” paaiškinama: „kol gyvenate tokiu būdu[veikdami nesavanaudiškai – būsena], nėra būdo, kuriuo karma galėtų jus surišti”. Tai, kas mus pririša prie gimimo ir mirties grandinės, – tai ne veiksmai kaip tokie, o būtent egoistiniai veiksmai. Amžiais, kai individas visada atsakomybės naštą dėl savo poelgių buvo pasirengęs sudėti ant apvaizdos, ant žvaigždžių arba ant kokių nors kitų būtybių, karmos doktrina tvirtina, kad žmogus „save suriša su pačiu savimi, kaip paukštis suriša save lizdu”. Mus slegia ne tamsi lemtis, o mūsų asmeninė praeitis. Mes nesame persekiojančio mus likimo aukos. Kančia – tai atsiskaitymas už nuodėmes”. (7).
Vieną iš pirmųjų dramatiškų Karmos Įstatymo aprašymų galima surasti „Bhagavadgytoje”, „Mahabharatos” epo dalyje. Vienas pagrindinių epo herojų Ardžuna, ruošdamasis mūšiui, suvokia, kad jo priešininkų eilėse yra jo šeimos nariai, jo mokytojai ir globėjai. Sutrikęs Ardžuna nusprendžia nedalyvauti kautynėse. Krišna, vaidindamas jo vežimo vežiko vaidmenį, be kitų dalykų išaiškina Ardžunai „pareigos” sampratą ir įtikina jį tuo, kad jo pareiga yra kautis artėjančiame mūšyje (5). Taip pat Krišna Ardžunai duoda mokymą apie Karma-jogą, arba teisingą veikimą, kuris išlaisvina nuo karmos. „Tas, kuris ištikimai tarnauja Viešpačiui, jau šiame gyvenime išsilaisvina nuo gerų ir blogų poelgių pasekmių. Todėl pašvęsk gyvenimą jogai, kuri yra visos veiklos tobulybė. Tarnaudami Viešpačiui didingi išminčiai bei ištikimieji nusimeta savo veiklos materialiame pasaulyje pasekmių naštą. Taip jie ištrūksta iš gimimų ir mirčių rato bei pasiekia Dievo buveinę, kur nebūna kančių. Tą, kuris išlieka nesutrikęs, kentėdamas trejopas kančias, kuris nesižavi, kai pas jį ateina laimė ir kuris atsikratė prisirišimų, baimės ir įniršio, vadina išminčiumi, sutramdžiusiu savo protą. Tas, kuris gyvendamas materialiame pasaulyje, laisvas nuo pasaulietinių prisirišimų, kuris ne per daug džiaugiasi, kai jam nutinka kažkas gero bei nepyksta, kai atsitinka kažkas blogo, turi tobulą žinojimą.
Tu gali vykdyti tau paskirtas pareigas, bet neturi teisės mėgautis savo darbo vaisiais. Niekada nemanyk, kad tavo veiksmų rezultatas priklauso nuo tavęs, tačiau tuo pačiu ir neatsisakyk nuo savo pareigų vykdymo.
O, Ardžuna, vykdyk savo pareigą netrikdomas, be prisirišimo, nesirūpindamas apie pergalę arba pralaimėjimą. Tokį mokėjimą save valdyti vadina joga”.
Toliau Krišna sako labai svarbius žodžius apie tai, kad tikroji veikla laisva nuo Karmos gali būti vykdoma tik tada, kai ji yra auka arba pašvęsta Dievui. Krišna kalba apie pirmapradę aukojimo Dievams prasmę, kuri išdavoje buvo prarasta. Iš tiesų, pati didžiausia mūsų auka, kol mes esame šiame tankiame fiziniame pasaulyje, gali būti auka, kai mes visus savo darbus, ir netgi mintis bei jausmus pašvenčiame Dievui, tai yra savo gyvenimą visiškai pašvenčiame Dievui.
„Bet kuriuos įsipareigojimus reikia atlikti kaip aukojimą Viešpačiui Višnui, kitaip jie prirakina žmogų prie materialaus pasaulio. Todėl, o Kunti sūnau, vykdyk savo pareigą kad patenkintum Višnu, ir tu visam laikui išsilaisvinsi nuo materialios vergovės.”
Taip pat Krišna aprašo tikrąjį karma-jogą, kuris savo veikloje pasiekė nušvitimą.
„Tas, kuris veikia, nesistengdamas tenkintis savo darbo vaisiais, visiškai pilnai valdo pažinimą. Išminčiai apie tokį žmogų sako, kad visos jo veiksmų pasekmės sudegė tobulo žinojimo ugnyje.
Laisvas nuo prisirišimo prie savo darbo vaisių, visada patenkintas ir nuo nieko nepriklausantis, jis neatlieka karminių veiksmų, nors ir dirba nesudėdamas rankų.
Kai dieviškąją sąmonę turintis žmogus mato, girdi, apčiuopia, jaučia kvapus, valgo, vaikšto, miega arba kvėpuoja, visada jis žino, kad pats jis nieko nedaro. Jam žinoma, jog kada jis kalbasi, ištuština žarnyną arba pripildo skrandį, atmerkia ar užmerkia akis, tai paprasčiausiai materialūs jausmai sąveikauja su suvokimo objektais, tačiau pats jis prie viso šito nėra prisidėjęs. Panašiai kaip vanduo nesušlapina lotoso lapo, nuodėmė niekada nesuteps to, kuris vykdo savo pareigą be prisirišimo prie savo darbo vaisių, juos aukodamas Aukščiausiajam Viešpačiui. Tobulas jogas Mane mato esantį visose gyvose būtybėse – esančiose manyje. Iš tiesų, suvokdama save, visur siela mato Mane, vieningą Aukščiausiąjį Viešpatį. Tam, kas mato mane visoje esamybėje ir visą esamybę Manyje, aš niekada nebūsiu prarastas ir jis Man niekada nebus prarastas(8).
Kas nori pasiskaityti plačiau: www.sirijus.com/gyvenimo-etikos-universitetas/katedros/karmos-istatymo-katedra/
Comments